Viena iš pagrindinių odos funkcijų yra jutimas. Oda jaučia, nes turi jutimo receptorius. Oda gauna jutino signalus ir juos perduoda smegenims. Smegenyse tie signalai yra nuskaitomi.
Tačiau šis mechanizmas veikia ir atvirkščiai t.y. informacija perduodama iš smegenų į odą, ir tai labai susiję su tuo ką mes jaučiame.
Pavyzdžiui, jei kažko susigėstame, įvyksta staigus procesas, kurio pasekoje mūsų oda išrausta. Tai ir yra mechanizmas, kaip informacija keliauja į smegenis ir grįžta atgal į odą. Tokiu būdu oda reaguoja į stresines situacijas. Toks procesas gali būti staigus arba kiaupiamas metus, lėtinis.
Už mūsų kūno reakcijas atsakinga yra antinksčių hiperplazija (būklė, kuriai būdinga sutrikusi kortikosteroidų gamyba antinkčiuose). Ši organizmo dalis yra atsakinga už hormonų išsiskyrimą t.y. kortizolio, kortikotropino (jis skatina antinksčių žievės vystymąsi, didindamas baltymų sintezę joje) ir mūsų kūno reakcijas, tokias kaip sustingimas, noras pabėgti, pasislėpti. Tačiau tyrimai rodo, kad ši sistema turi įtakos ir mūsų odai.
Apačioje, paveikslėlyje vaizduojama organizmo reakcija į stresą, suskirstyta į dvi kategorijas:
Ūminis stresas (Acute Stress – teigiamas)
Kairėje pusėje rodomas slidininkas – simbolizuoja trumpalaikį, skatinantį stresą, kuris:
Aktyvina smegenis (ypač pagumburį).
Pagumburis išskiria CRF (kortikotropinį atpalaiduojantį faktorių).
Hipofizė išskiria AKTH (adrenokortikotropinį hormoną).
Antinksčių liaukos suaktyvėja:
Žievė (Cortex) išskiria kortizolį (žmonėms), kortikosteroną (pelėms) – tai gliukokortikoidai.
Šerdis (Medulla) išskiria adrenaliną ir noradrenaliną (katecholaminai).
Ši reakcija padeda:
Pagerinti budrumą,
Reaguoti į grėsmę,
Sustiprinti fizinį pasirengimą.
Teigiamas poveikis, jei trumpalaikis – mobilizuoja organizmo išteklius.
Lėtinis stresas (Chronic Stress – neigiamas)
Dešinėje pusėje pavaizduotas žmogus patiriantis ilgalaikį stresą:
Tas pats smegenų-antinksčių mechanizmas aktyvuojamas, bet nuolat.
Nuolatinis kortizolio ir katecholaminų išsiskyrimas gali:
Slopinti imuninę sistemą,
Sutrikdyti miegą ir virškinimą,
Didinti kraujospūdį,
Paveikti nuotaiką ir smegenų funkciją (ypač atmintį ir dėmesį).
Neigiamas poveikis, jei stresas ilgalaikis – silpnina organizmą.
Mūsų oda turi receptorius, kurie gali gaminti kordikotropiną ir adrenokortikotropiną. Tai sąlygoja, kad veikiant įvairioms stresinėms situacijoms, uždegiminiams citokinams, UV spinduliuotei ir mūsų emocijoms, ląstelėse tokiose, kaip keratinocitai, sebocitai ar maslocitai (putlioios ląstelės mūsų odoje), gali gamintis hormonai susiję su stresu.
Apačioje paveikslėlis vaizduoja odos periferinės streso reakcijos sistemą bei jos sąsajas su smegenimis ir antinksčiais.
Smegenys (Brain):
-
Pagumburis (Hypothalamus) išskiria CRH (kortikotropiną atpalaiduojantį hormoną).
-
Hipofizė (Pituitary gland) išskiria POMC peptidus, tarp jų ir AKTH (adrenokortikotropinį hormoną).
-
Smegenys taip pat išskiria: neurotransmiterius (NTs), substanciją P (SP) ir prolaktiną
🧬 Antinksčiai (Adrenal Gland):
Išskiria gliukokortikoidus (GC) ir katecholaminus (pvz., adrenaliną).
🧴 Oda (Skin):
Oda pati reaguoja į stresą per savo periferinę stresinę sistemą. Skirtingos odos ląstelės išskiria ar reaguoja į streso hormonus ir signalines molekules:
Riebalinės liaukos (Sebaceous glands):
Gamina CRH ir prolaktiną.
Odos nervų galūnėlės (Skin nerve endings):
Išskiria substanciją P (SP) ir katecholaminus.
Kraujagyslės (Blood vessels):
Tiekią sisteminius mediatorius ir hormonines medžiagas.
Epiderminiai keratinocitai ir melanocitai:
Gamina CRH, AKTH, neurotransmiterius (NTs), prolaktiną ir katecholaminus.
Dermio fibroblastai (Dermal fibroblasts):
Išskiria AKTH, kortizolį, NTs ir prolaktiną.
Mastocitai (Mast cells):
Gamina CRH, substanciją P, NTs, prolaktiną ir turi atitinkamus receptorius šiems mediatoriams.
🧠 Išvados: Stresas ir jo poveikis odai
1. Stresas – vienas pagrindinių odos būklės blogėjimo veiksnių
Ūminis stresas gali būti naudingas – aktyvina organizmą, stiprina reakcijas.
Lėtinis stresas turi žalingą poveikį – išbalansuoja hormoninę ir imuninę sistemas, keičia odos fiziologiją.
2. Kortizolis – pagrindinis kaltininkas
Kortizolio (streso hormono) poveikis panašus į testosterono – skatina sebumo (riebalų) gamybą odoje.
Dėl padidėjusios sebumo sekrecijos:
- Daugėja uždegiminių spuogų.
- Didėja sebocitų aktyvumas, ypač esant mikrobiomos disbalansui.
3. Odos mikrobiomos disbalansas ir seborėjinis dermatitas
Lėtinis stresas sutrikdo odos mikrobiomą – mažėja naudingų bakterijų.
Seborėjinis dermatitas paaštrėja: riebalų perteklius ir mikrobinė pusiausvyra sudaro idealias sąlygas uždegimui.
Hidrolipidinis barjeras silpnėja – oda tampa jautresnė, labiau sudirginta.
4. Kapiliarų pokyčiai – paraudimas ir eritema
Stresas plečia kapiliarus, didina jų pralaidumą:
Atsiranda nuolatinis paraudimas, eritema, net teleangiektazijos (voratinklinės venos).
Kosmetika, kuri anksčiau tiko, gali pradėti dirginti odą.
5. Imuninė sistema ir uždegiminės reakcijos
Dėl streso padaugėja prouždegiminių citokinų, suaktyvėja imuninės reakcijos.
Atopinis dermatitas, dilgėlinė, egzema – visi simptomai stiprėja.
Oda tampa dar sausesnė → dar daugiau streso → užburtas ratas.
.
6. Stresas sulėtina odos regeneraciją ir skatina senėjimą
Adrenalinas kenkia fibroblastams, atsakingiems už kolageno gamybą.
Veikia melanino gamybą – gali paveikti pigmentaciją.
Skatina oksidacinį stresą, todėl greitėja odos senėjimo ir fotosenėjimo procesai.
7. Stresas keičia ir mūsų elgesį – oda nukenčia dar labiau
Patirdami stresą:
Mažiau rūpinamės oda.
Netinkamai ją prižiūrime.
Nusiviliame, kai nematome rezultatų.
🔄 Užburtas ratas: stresas ↔ odos būklė
Daugiau streso → blogesnė odos būklė → daugiau diskomforto → dar daugiau streso.
✅ Rekomendacija
Odos būklės gerinimas negali būti atskirtas nuo streso valdymo. Tik derinant tinkamą priežiūrą su emocine gerove galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Ką siūlo Chantarelle?
Jei kalbėsime apie išorę, labai didelį vaidmenį turi :
- Atstatymas lipidinio barjero – Absolute Rich Moisture linija
- Medžiagos P blokavimas – Sensitive Smart Inflabiome linija
- Tinkamas odos drėkinimas – Nutri Maxx linija
Bet kaip kovoti su tresu iš vidaus?
Ilgi pasivaiksčiojimai, muzikos klausymasis, gero filmo peržiūra, joga ar kažkas, kas duoda geras emocijas.
O svarbiausia išmokite sau suteikti malonumą, nejausdami kaltės jausmo, kad nieko nedarote.
Straipsnį parengė kosmetologė, Chantarelle trenerė Baltijos šalyse L.Jasiulevičienė